Tai vienas iš daugelio apleistų atrakcionų parkų Azijoje. Jo istorija prasidėjo aštuntajame dešimtmetyje, Taivane. Tačiau jau 1999m rugsėjo 21d ivyko 7.3 balu pagal Richterio skalę žemės drebėjimas kuris begalo smarkiai apgadino visa atrakcionų parką. Žemės drebėjimo metu parkas neveikė kadangi katastrofa ivyko naktį. Visi atrakcionai buvo taip smarkiai suniokoti, kad jo net nebetvarkė ir uždarė.

Po 10metų kai parkas uždarytas gamta atsikovoja žmogaus kadaise užimtus plotus. Rūdys jau smarkiai paveikusios metalines konstrukcijų dalis kurių šiame Katolio parke tikrai netrūksta.

Šiuo metu šis parkas yra visiškai neprižiūrimas ir praktiškai kiekvienas norintis be didesnių pastangų gali į jį patekti.

Nouadhibou įlankoje, Mauritanijoje yra įsikūręs didžiausias laivų kapinynas visame pasaulyje. Šiek tiek daugiau nei 300 senų laivų yra atitempta iš viso pasaulio čia per pastaruosius dvidešimt metų. Vidutinis čia esančių laivų amžius yra 25-30 metų.

Visas šio laivų savartyno gimimas prasidėjo 1980m. kai Mauritanijos valdžia nacionalizavo žvejybinius laivus.

Laikui bėgant uosto pareigūnai tapo tokie korumpuoti, kad priimdavo bet kurį laivą į šitą laivų savartyną. Kai tai tapo labai pavojinga ir nekontroliuojama Mauritanijos valdžia susirūpino. Europos Sąjunga finansavo projektą naikinti laivam su sprogmenimis, kad būtų mažiau teršiama aplinka.

Netoli esantis Nouadhibou miestas yra vienas iš neturtingiausių pasaulyje, taigi kai kurie jo gyventojai sau pastogę įsikūrė gigantiškuose, apleistuose laivuose.

Vieni sako, kad čia nyku, nes nieko nevyksta. Nei renginių, nei kokių žymesnių įvykių – nieko. Kiti tvirtina, kad nykumos nė su žiburiu nerasi – greičiau ramybę. Ir ta ramybė tokia stipri, kad junti nepaaiškinamą didybę, paslaptingumą ir istorijos dvelksmą.

Griutvikenas įkurtas 1904 m. norvegų banginių medžiotojų, dirbusių Argentinos kompanijai Compañía Argentina de Pesca. Vasarą čia triūsdavo apie 300 darbininkų. Netrukus susikūrė pastoviai gyvenamas miestelis. Tačiau XX a. vid. banginių skaičius labai sumažėjo, todėl 1966 m. stotis uždaryta, o gyvenvietė apleista. Bet kokia veikla su gyvūnų medžiojimu yra uždrausta.

Šiuo metu Grytvikenas – turizmo objektas. Ši gyvenvietė – tai keli namai ryškiais stogais, norvegų statyta žaisminga medinė bažnyčia, paštas, muziejus, lankytojų centras, kruizinių laivų uostas ir kapinės, kur snieguotų Pietų Džordžijos viršūnių prieglobstyje palaidotas anglų atradėjas legendinis seras Ernestas Shackletonas. Jo kapas – vienas iš turistų lankomų objektų.

Griutvikenas (angl. Grytviken) – pagrindinė JK užjūrio teritorijos Pietų Džordžijos ir Pietų Sandvičo salų gyvenvietė. Yra centrinėje Pietų Džordžijos salos dalyje prie Kamberlando Rytų įlankos. Yra muziejus buvusioje banginių medžioklės stotyje, kruizinių laivų uostas, bažnyčia.

Centralia tai Pensilvanijoje esantis miestas. Šio miesto pradžia prasidėjo J. Faustui 1841 m. atidariusiam „Buliaus galvos“ smuklę, ir kasyklų inžinieriumi A. W. Rea kuris 1845 m. nutiesė pirmąsias gatves ir įrengė gyvenamąjį rajoną. Oficialiai miestelio vardas Centralia buvo suteiktas 1866 m.

Pagrindinis miestiečių gyvenimo šaltinis buvo antracito kasinėjimai kurie truko iki 1960 m., tačiau nelegaliai iki 1982 m. Per visą miesto gyvavimą jame gyveno vidutiniškai 2000 žmonių.

1962 m. dėl užsidegusių anglių likučių po žeme mieste tapo pavojinga gyventi. To priežastis gaisras kurį kaip manoma sukėlė pastovus šiukšlių deginimas sąvartynuose.

Buvo daug bandymų gaisrą užgesinti tačiau po daugelio nesėkmingų pastangų kasyklos vis dar dega daugiau kaip 45 metus.

Dabar Centralia teritorija gyvena tik keletas žmonių nepabijojusių pavojingų dūmų bei nuolat atsiveriančių prarajų žemėje.

Beveik visi pastatai buvo nugriauti, o jų vietoje dabar žaliuoja pievos. Apie buvusį miestą mena tik duobėmis išvagoti greitkeliai ir apie pavojų perspėjantys ženklai.

Kažkada 150 000 gyventojų turėjęs Agdamas buvo prarastas Karabacho konflikto metu. Nors mieste niekada nevyko kariniai susirėmimai, jį visiškai sumaitojo armėnų vandalai. Šiuo metu Agdame stovi tik buvusių gyvenamiejų namų sienos bei grafiti padailinta mečetė. Gyventojai buvo priversti persikelti į kitas Azerbaidžano vietas, arba Iraną.

Mažas Prancūzijos Oradour – sur – Glane kaimelis yra Antrojo pasaulinio karo žiaurumų liudytojas. Karo metu, Prancūzijos piliečiai sužinoję, kad sajungininkai išsilaipina Normandijoje sujudo ir daugelis įsirašė ir partizaniškas organizacijas ir bendrai kovojo prieš Vokiečius. Karevių dalinys Waffen-SS gavo įsakymą iš Vokietijos numalšinti partizaninį priešinimasi. Kareiviai nusprendė įbauginti žmones ir taip sumažinti jų jungimasį prie partizanų. 1944 birželio 10 dieną Vokietijos Waffen-SS kareivių dalinio buvo išžudyti visi 642 Oradour – sur – Glane kaimo gyventojai.

Vyrai buvo suvaryti į svirnus ir ten pašauti į kojas, kad mirtų lėtai ir skausmingai. Bažnyčiose besislėpusios moterys su savo vaikais buvo apiplėštos ir vėliau pakirstos kulkosvaidžio kulkų kaip ir kartu buvę vaikai. Žuvusių žmonių kūnai buvo apipilti benzinu ir padegti.

Vėliau kaimas buvo visiškai nuniokotas vokiečių kareivių, o didžioji dalis pastatų padegti.

Oradour – sur – Glane griuvėsiai dabar stovi kaip paminklas mirusiesiems.

Varosha seniau buvo populiarus miestas turizmo srityje. Buvo statomi nauji viešbučiai, atsidarinėjo restoranai, o pležai buvo pilni žmonių.

Iš šios prabangios atostogų vietos 1974 metais kartu su turkų invazija pabėgo gyventojai, o Turkijos karinės pajėgos visiškai okupavo miestą aptverdami jį spygliuotomis vielomis.

Dauguma pastatų praėjus 35 metams jau yra labai prastos būklės. Pastoviai yra derimasi dėl miesto atgavimo, bet kolkas didesnių rezultatų nėra pasiekta.

Tai vienas didžiausių apleistų miestų JAV vakarinėje dalyje ir ko gero autentiškiausias visoje Amerikoje.

Bodie vardas iškilo kai 1859 metais Wiliamas S.Bodey šioje teritorijoje atrado didžiulius aukso ir sidabro išteklius (šio atradimo pelnas siekė 34 milijonus dolerių).

Pirmieji kasinėtojai čia atsikėlė 1861 metais, o per 20 metų gyventojų skaičius nuo 20 pakilo iki 10 tūkstančių.

Šis miestas tapo labai šurmulingu ir įvairiausias pramogas teikiančiu miestu. Iš 2000 pastatų net 65 buvo smuklės – lošimų namai, opijaus rūkytojų landynės, viešnamiai ir t.t. Tai buvo tipiškas vesterno tipo miestelis kurio gatvėse siautėjo netramdomos muštynės, girtuokliavimas, apiplėšimai, susišaudymai ir kas be ko prostitucija.

Pagrindinis miestelio bumas truko vos keturis metus. Bodie patyrė nuosmukį. Prie to dar labiau prisidėjo ir įvykę gaisrai nuniokoją daugybę pastatų. Visiškai gyventoju apleistu miestu Bodie tapo 1940 metais.

Šiandien išlikę vos apie 10 procentų (170) šio mesto pastatų. Nuo 1962 metų jis priklauso Kalifornijos istoriniam parkui. Lankytojai jame yra visada laukiami.

Miestą tvarko ir prižiūri savanoriai. Vienintelis čia veikiantis komercinis pastatas yra muziejus siūlantis įsigyti knygų, atvirukų bei filmų apie nuodėmingąjį miestą.