Rusas ateina į traukinių stotį, susiranda traukinyje konduktorių, duoda jam 100$ ir sako: - Duok man kokią geresnę kupė, kad normaliai pasibūčiau kelionės metu. Na tas nuvede jį į kupė. Po kiek laiko iš tos kupė išbėga nuoga moteris, pribėga prie konduktoriaus ir skundžiasi: - Kai tas rusas išsitrauke butelį degtinės ir pradėjo gerti, aš nieko nesakiau. Kai jis pradėjo mane grabalioti - irgi nieko nesakiau. Kai jis galiausiai išrengė mane nuogai - irgi tylėjau. Bet jau nesusivaldžiau, kai jis nuėmė nuo manęs akinius, užsidėjo ant savo pimpalo ir tarė: "Žiūrėk Genadijau, kokį krokodilą šiandien dulkinsim..."
---
Vyras įnirtingai muilindamas plauna džinsus, burbėdamas sau po nosimi: - Mūsų laikais niekuo negalima pasitikėti! Niekuo! Toliau muilina... - Net savimi... O juk norėjau tik orą pagadinti!
--
Gyveno karta graži šeima ir turėjo sūnų Petriuką, kuris nekalbėjo, nors jam buvo 6 metai. Kartą Petriukas pasakė vieną vienintelį žodi:
- Močiutė! - Po kelių valandų mirė močiutė. Kitą kartą jis ištarė;
- Senelis! - Ir mirė senelis.
Jau visi išsigando, kad tik jo vardo neištartų ir vėl Petriukas sako:
- Tėtis! - Jau jis išsigando nusiprausė, gražiai apsirengė ir guli, laukia mirties... Staiga į kambarį įlekia žmona ir sako:
- Ko tu čia dabar guli, paštininkas mirė!
--
Geologas klausia čiukčio piemens:
- Tėvai, sakyk, kiek tavo elniai per sezona ragų duoda?
- Juodi ar balti?
- Na, sakykim, juodi.
- Aaaaa... Juodi - du kilogramus.
- O balti?
- Ir balti du kilogramus.
- O sakyk, tėvai, kiek jiems reikia pašaro per dieną?
- Juodiems ar baltiems? - pasitikslina piemuo.
Na, juodiems.
- Juodiems - vieno kilogramo.
- O baltiems? - nerimsta geologas.
- Ir baltiems vieno kilogramo.
Geologas įsiunta:
- Tai ko tu man galvą suki? Kodėl visą laiką klausi, juodi ar balti, jei
rezultatas tas pats?!?
- Naaaaaa... Taigi juodi tai mano elniai, - atsako čiukčia.
Geologas supratingai:
- Aaaaa... O balti?
- Ir balti mano.
--
Telefono skambutis. Ragelį pakelia maža mergaitė ir tyliai sako:
- Alio.
Skambina solidus vyriškis, geras šeimos draugas. Jis garsiai klausia:
- Kaip gyveni?
- (tyliai) Gerai.
- Gal gali pakviesti tėti?
- (tyliai) Ne, jis dabar užimtas.
- Tai gal mamą pakviesk?
- (tyliai) Ne, ji irgi užimta.
- O koks ten triukšmas pas jus?
- (tyliai) Gaisrininkai kalba.
- Tai pakviesk ka nors iš jų.
- (tyliai) Ne, jie labai užsiėmę. Dar yra policininkai, bet jie irgi užsiėmę.
- Viešpatie, kas ten pas jus atsitiko? Ir kodėl tu taip tyliai kalbi?
- (tyliai) Nenoriu jiems trukdyti.
- O ka jie daro?
- (tyliai) Manęs ieško.
--
Gruzinas turėjo draugę, kuri dirbo auklėtoja vaikų darželyje. Vieną dieną ji paprašė savo draugo ją pavaduoti.
- Nū kad niamoku ąš su vaijkaij! - pareiškė Gogi.
- Moki moki... Tu jiems kokią pasaką pasek, kol manes nebus ir viskas...
- Kokę dar pasaką???
- O kad ir apie Raudonkepuraitę.
- Vach, jaigu apė raudonas kiapūrėlius -taij giaraij - papąsakosiu...
Kaip tarė, taip ir padarė. Po pusdienio grįžta auklėtoja, artėja prie darželio... Iš tolo girdisi skambus vaikų juokas. Auklėja paspartina žingsnį. Gi žiū - aplink gruziną susispietęs gausus vaikučių būrys. Auklėtoja prieina dar arčiau. O ten jos draugas Gogi, pasiėmęs sau už pimpalo, aiškina susirinkusiems darželinukams:
- Nu vaijkučiaj, sakau pasaka daaar syki - yra raudonas kepurėlius - nėra raudonas kepurėlius, yra raudonas kepurėlius - nėra raudonas kepurėlius..
--
Ateina vaikinas į parduotuvę, prieina prie pardavėjo ir sako:
- Ponas pardavėjau, aš einu į panelės gimtadienį ir norėčiau jai nupirkti kokią nors dovanėlę. Tačiau nedidelę, nebrangią, kad tik būtų dovanėlė.
Pardavėjas:
- Tvarkoj. Gal norėtumėt jai padovanoti muilo gabalėlį?
Vaikinas:
- Taip, muilas tikrai tiks. Tik nedidelį gabalėlį, nedidelį kokį nors...
Pardavėjas paėmė muilo gabalėlį, supakavo į spalvotą gražią dėžutę, užrišo kaspinėlį. Vaikinas sumokėjo, nešasi dėžutę ir prie durų susimąsto: o kam čia tas kaspinėlis? Taigi daug brangiau išeina. Ne, su kaspinėliu negerai...
Vaikinas sugrįžo prie kasos ir sako:
- Klausykit, nuimkit tą kaspinėlį ir minusuokit man jo kainą.
Pardavėjas nuėmė kaspinėlį, atidavė vaikinui pinigus už jį. Vaikinukas vėl eina su ta dėžute ir galvoja: kodėl ta dėžutė tokia spalvota? Tikriausiai daug brangiau su tokia spalvota?
- Klausykit, o jūs neturit kokių nors nespalvotų, paprastų dėžučių?
Pardavėjas pakeitė į baltą dėžutę.
Vaikinas:
- Ir kainą minusuokit.
- Minusuosiu, minusuosiu - pardavėjas atidavė dalį pinigų už spalvotą dėžutę.
- Klausykit, o kam tas muilo gabalas visas? Juk viso kažkaip per daug? Kam jai tas visas muilo gabalas?
Pardavėjas:
- Gerai, prašau, - perpjovė muilą, supakavo atgal į baltą dėžutę.
Vaikinas eina. Tik prie pat durų pajunta, kad dėžutė pasidarė kažkokia sunki... Jis atidaro dėžutę, o ten - pusė gabaliuko muilo ir 10 prezervatyvų!
- Ei, pardavėjau, pusę muilo gabaliuko aš prašiau, o 10-ies prezervatyvų tai neprašiau?!
Pardavėjas:
- Matot, pone, mūsų firmos tokia politika: tokie pirkėjai, kaip jūs neturi daugintis...
--
Ar Ieva buvo ištikima Adomui? Tiksliai nežinoma, bet mokslininkai tvirtina, kad žmogus kilęs iš bezdžionės...
--
Gatvėj prie einančio žmogaus pribėga plėšikas, išsitraukia pistoletą, ir užkriokia: Atiduok pinigus. Tas žmogus: nusiramink, prašau, juk aš politikas, galiu tau padėt, tik nešauk... Plėšikas nustemba ir dar garsiau: Ah tu politikas - atiduok MANO pinigus!
--
Į muziejų ateina du naujieji rusai, apžiūrinėja jiems patikusį paveikslą ir įkalbinėja muziejaus direktorių jį parduoti. Šis vis nesutinka:
– Tai juk neįkainuojama vertybė!
Pagaliau jis sutinka parduoti už 25 milijonus. Tada vienas rusas sako kitam:
– Na va, Vasiai atvirutę nupirkom, dabar važiuojam dovanos.
--
+5
Apleistos vietos
